Vandens pompos (32 psl.) (1557)

tai variklis TD?Nes i ileistaranke nuo 87m. 2.0 benzas ir dyzelis 2.0d nebuvo montuojami...Parasyk kw, jei nezinai ka pili i baka, tada bus aiskiau.Dar gali sianakt kreiptis i raganas, jos gal zinos

paimt tai paimsi, tik klausimas kiek su jais nuvazuosi. is tikruju kiek zmoniu tiek nuomoniu gal net kazkas pasiulys vietoj tarpines hermetika det bus tikrai pigiau germetiko tuta duok dieve 30lt kainuos. pirmas klausimas i kuri turi atsakyti sau pries keisdamas galvos tarpine t.y. kiek laiko arba tiksliau kiek km ruosiesi su ta masina nuvazuoti jai nesiruosi vazuoti daug arba darai pardavimui keisk tik butiniausias dalis, jai ruosiesi masina vazineti ilgai ji tau patinka (kaip sake mano pazystamas jai masina man patinka as ja bent 15m noreciau eksplotuoti) ir nesiruosi jos greitai parduoti o dar nori ir viena kita arkli i cilindra grazinti nepagailes tu keliu simtu litu kur uz darba sutaupysi isleist kokybiskenem dalim ir pasidaryk darbu kiek imanoma daugiau. mano asmenine nuomone yra butent tokia: jai masina patinka ir jos kebulas nesurudyjes tai as galva keisciau issimdamas varikli pasikeisciau pagrindini dirza tempejus visus vandens pompa, alkuninio riebokslius visus indeklus. prahonionguociau bloka pasikeisciau kompresinius, tepimo ziedus jai reiketu ir viena kita stumuokli, galvos, imetimo, isiurbimo kolektoriau tarpines keisciau, paslifuociau galva gal ir bloka iki idelaus lygumo ir pritrinciau voztuvus aiksu nepamirsciau pakeisti voztuvu gumyciu ir jai butu nustipusiu hidro kompensatoriu. aisku toks remontas atseitu apie 2000-3000k lt bet variklio skyriuje uzsideciau varnele job done. ir kokiam 100k-200k km pamirsciau kad variklis egzistuoja apart tepalu, antifryzo keitimo ir benzino pylimo. o taupiajam kolegai noreciau oponuoti, kad ne viskas auksas kas ausu ziba. aisku jai turi gera klausa orentacija kas masinoje yra negerai ir nesiruosi daug su ja vazineti pilnai sutinku galima keisti taupant savo lesas bet neduok dieve su tokia taupuko masina vazuojant vokietijoj nutruks dirzas, gi kokiam greitkeli uzlankstys voztuvus ir visas tas taupumas taip giliai i sikna sulys kad galas dar is burnos islys vien nutempimas iki serviso ADAC kainuos kokius 200e kaip min o kur dar serviso paslaugos kur lupa suma ta pati tik eurais plius neplanuotos nakvynes paslaugos ir t.t. ir galu gale isies kad is vokietijos su autobusu gryzi nes bus masina pigiau i metalo lauza atiduot nei ja taisyt. taip kad kiekviena lazda turi du galus ir kiekviena karta taupant saskaita ilgamaziskumo, taupumo galas duos per kupra stipriau. jai normaliai priziuret savo masina servise per metus jai reikia isleisti nuo 2000lt iki 15000lt uz darbus ir detales priklausomai nuo to kokiu metu masina ir koks jos modelis , bei jos metinio kilometrazo. aisku kierkvienas randa savo aukso viduri vuienam masina bele vazuotu, o kitas nori kad ji nesvarbu kiek jai metu butu kaip tik nuo konvejerio nuvaziavus

Laikantis šio punkto, akumuliatoriaus tarnavimo laiką galima prailginti du, kartais net ir tris kartus! * Akumuliatoriaus išorė turi būti švari ir sausa; * Nuolat patikrinkite elektrolito lygį akumuliatoriaus sekcijose ir esant reikalui papildykite distiliuotu vandeniu. Elektrolito lygis turi būti 10- 15 mm virš švino elementų bloko. Jeigu tenka dažnai ir dideliais kiekiais vandens papildyti (tai netaikoma neaptarnaujamiems akumuliatoriams), tuomet patikrinkite generatoriaus įtampos reguliatorių; * Akumuliatoriaus įkrovimo automobilinė įranga turi dirbti gerai. Veikiant varikliui, įtampa ant prijungto akumuliatoriaus polių turi būti nuo 13, 8V iki 14, 5V nepriklausomai nuo to ar įjungti papildomi elektros energijos imtuvai (ilgos/trumpos šviesos, stiklo apšildymas, ventiliatorius, kondicionierius, audioaparatūra ir t.t.) ar ne; * Eksploatuojant akumuliatorių sunkiomis sąlygomis t.y. nuolat važinėjant mieste, naudojant žibintus ar daug elektros energiją vartojančios įrangos, esant dideliems karščiams ar šalčiams) būtina kas mėnesį patikrinti akumuliatoriaus būklę. Tai atlikti galite specializuotose parduotuvėse ar servisuose. * Nepalikite iškrauto akumuliatoriaus! Kaip galima greičiau jį įkraukite. Dėl fizinių-cheminių akumuliatoriaus savybių, esant gilioms iškrovoms, prasideda aktyviosios medžiagos, esančios švino plokštelėse, irimas. Šis procesas yra negrįžtamas, todėl iškrautas akumuliatorius greitai praranda talpumą ir galią; * Nenaudokite jokių papildomų chemikalų ar taip vadinamų “pagerintojų”; * Jeigu elektrolito tankis yra žemiau 1, 24 kg/l, įkraukite akumuliatorių; * Nepalikite neįkrauto akumuliatoriaus šaltyje. Akumuliatorius, kurio įtampa yra 12, 1V, elektrolito tankis 1, 18 kg/l, užšala prie -19°C, dar labiau iškrautas akumuliatorius gali užšalti esant -10°C šalčio. Susidarę ledo kristalai suardo švino plokštelių aktyviąją masę ir gadina separatorius; * Nepalikite nenaudojamo automobilio ilgiau kaip 10 dienų su įjungta signalizacija; * Nepalikite automobilio su įjungtais nereikalingais, elektros energiją naudojančiais, prietaisais. “Trumpos šviesos” visiškai įkrautą 55Ah talpos akumuliatorių gali iškrauti per 4 – 6 valandas. 5. Akumuliatoriaus įkrovimas * Atjunkite ir išimkite akumuliatorių iš automobilio; * Neįkraudinėkite akumuliatoriaus gyvenamose patalpose ir arti galimų ugnies ir kibirkščių šaltinių; * Patalpos turi būti gerai vėdinamos, temperatūra ne žemesnė kaip +10°C; * Naudokite tik tam skirtus nuolatinės srovės įkroviklius. Atidžiai perskaitykite įkroviklio gamintojo rekomendacijas ir jų laikykitės; * Patikrinkite eletrolito lygį ir, jeigu reikia, papildykite distiliuotu vandeniu (tai netaikoma neaptarnaujamiems akumuliatoriams). Niekada nepilkite rūgšties! * Akumuliatoriaus teigiamą polių prijunkite prie įkroviklio teigiamo gnybto, o neigiamą polių – prie įkroviklio neigiamo išėjimo gnybto; * Įkroviklį įjungti tik po to, kai prijungtas akumuliatorius, o išjungti baigus įkrovimą ir prieš atjungiant akumuliatorių; * Rekomenduotina įkrovimo srovė (amperais, A): 1/10 akumuliatoriaus talpumo (Ah); * Jeigu elektrolito temperatūra pakyla virš 55°C, nutraukite įkrovimą; * Giliai iškrautą akumuliatorių reikia įkraudinėti ne mažiau kaip 20 val.; * Pilnai įkrauto akumuliatoriaus elektrolito tankis yra 1, 27 ± 0, 01 kg/l, o įtampa tarp gnybtų ~12, 7V, esant +25°C; * Akumuliatorius pilnai įkrautas, kai elektrolito tankis ir įkrovimo įtampa dvi valandas daugiau nekyla. 6. Pagalbinis užvedimas nuo kito automobilio akumuliatoriaus

Matos kad nesi nieko panasaus dares tad geriau palik tai daryti kas daro ir ismano.Jei garaziukuose tai bent is pazystamu ruose kitu atveju metai ir spaklius krenta Dazymas tiktai kameroje jei nori kokybes jei garazai bus nemazai siuksliu po dazais ir lanku tad kai saulute islys pamatysi visas ryskes ir siuksles. Cia ikeliu tau biski literaturos pasiskaitymui Automobilių dažymas Perdažyti automobilį – darbas ne mėgėjams Bėgant laikui automobilio spalva ima blankti, atsiranda įvairiausių įbrėžimų, dėmių. Tada turbūt ne vienas savininkas susimąsto, kad transporto priemonę reikia perdažyti. Tačiau ne visi žino, kam ryžtasi. Jei nusprendėte, kad laikas atnaujinti savo automobilį, problema bus ne kaip tai padaryti, o ką pasirinkti, nes rinkoje gausu įvairiausių dažyti skirtų medžiagų: emalių, gruntų, lakų ir kt. Paruošimas dažyti Dažymas – tęstinis darbas, paprastai prasidedantis nuo suvirinimo ir išlyginimo. Kitas etapas – paviršių šlifavimas ir valymas, rūdžių, tepalų, riebalų šalinimas. Pirmiausia kėbulo paviršius gruntuojamas. Tai labai atsakingas momentas. Jeigu kuri nors vieta gruntu bus padengiama nekruopščiai, kiti darbai gali nepasisekti. Siekiant, kad automobilis būtų atsparus vandeniui ir korozijai, ant kėbulo visada tepama hermetiko. Norint išvengti korozijos ir išsaugoti kėbulą nuo smulkių akmenukų, mašinos dugnas dengiamas apsauginiu gruntu. Paskui nuglaistoma, vėliau – dar tiksliau. Kiek reikės tepamo glaisto sluoksnių, priklauso nuo glaisto tipo ir paviršiui išlyginti reikiamo jo kiekio. Paprastai glaistas sukietėja per 15-20 minučių, jei temperatūra yra 20 laipsnių šilumos. Glaistui sutvirtėjus, paviršius šlifuojamas. Vėliau dažomas paviršius padengiamas grunto porų užpildu, jis užglaisto ne tik poras, bet ir šlifuojant likusius nelygumus. Paruošus pagrindą, ant kurio bus purškiami dažai, tepamas gruntas. Jis leis mašinai greičiau išdžiūti, todėl bus galima greičiau purkšti dažus. Įbrėžimų užtaisymas Negilūs įbrėžimai viršutiniame dažų sluoksnyje gali būti lengvai paslėpti naudojant vaškinį pieštuką ir (arba) spalvotą poliruoklį. Jei siauri įbrėžimai gilesni, tiks vaškinis pieštukas. Prieš tepant pieštuku, įbrėžimus reikėtų išvalyti. Tam puikiai tiks spiritas, benzinas arba net degtinė. Galima poliruoti šveičiamuoju poliruokliu. Jei įbrėžimai platūs, reiks papildomai dažyti. Šiam tikslui galima naudoti emalį arba akrilinius dažus. Jie labai atsargiai užtepami ant įbrėžimo, stengiantis neišteplioti aplinkui – galima naudoti acetone nuplautą šepetuką arba net nusmailintą degtuką. Prieš dažymą įbrėžimas turi būti išvalytas, kad nebūtų riebalų, ir išplautas. Labai plonus įbrėžimus galima užtepti pieštuku, bet jį teks kaskart atnaujinti, nes toks užtaisymas nėra patvarus. Platesnius ruožus būtina papildomai dažyti. Norint neištepti mašinos, įbrėžimo perimetrą galima apklijuoti pleistru arba lipnia juosta, bet tik tokia, kuri vėliau lengvai nuimama. Įbrėžimai iki metalo užtaisomi tik papildomai dažant. Gruntuotoms mašinoms rekomenduojamas bent vienas plonas grunto sluoksnis, nes įbrėžimas yra labai gilus, o užteptas gruntas leis tvirčiau laikytis dažams. Kai gruntas išdžiūsta, reikėtų užtepti 2-3 plonus dažų sluoksnius ir leisti išdžiūti. Jei pažeidimo vieta pageltusi, vaistiniu spiritu arba benzinu reikėtų ją nuvalyti iki metalo, drėgna kempine pašalinti chemikalų pėdsakus, vėliau nušluostyti sausu audiniu ir užtepti grunto. Čia labiausiai tiktų turintis antikorozinių priedų gruntas, toks skirtas tepti aprūdijusius paviršius. Dažytų plastikinių buferių įbrėžimus užtenka kruopščiai padažyti, naudojant remontinį flakoną, nors lankstiems paviršiams yra specialių gruntų, leidžiančių dažyti buferius ir kitus elastingus elementus. Dažymo subtilybės Sunkiausia vairuotojui pasirinkti, kam patikėti dažyti savo automobilį – privačiam auksarankiui meistrui, specializuotai dirbtuvei ar servisui. Privatininkai pasikliauna savo žiniomis ir patirtimi. Jų darbų kainos bus mažiausios, tačiau kokybė – ne visada geriausia. Specializuotos dažymo dirbtuvės meistrų darbas įkainotas bent 20 proc. daugiau negu privatininkų. Serviso darbas bus brangiausias, tačiau čia turima visa reikiama įranga, dirba kvalifikuoti meistrai. Sutvarkyti nebrangių automobilių subraižytus paviršius gali ir privatininkai, tačiau sudėtingą visos mašinos dažymą vertėtų patikėti specialioms dirbtuvėms. Prieš pradedant dažyti automobilį, reikia apsaugoti, kad jis nebūtų aptaškomas. Yra keletas apsaugos būdų. Paviršiai, esantys prie dažomos vietos, uždengiami popieriumi. Jei būtina tiesi linija, galima naudoti medicininį pleistrą. Kai kurie dažytojai šalia esančius paviršius padengia 30 proc. glicerino, 20 proc. dekstrino, 40 proc. kreidos ir 10 proc. vandens mišiniu. Jis lengvai nuplaunamas vandeniu. Tik reikia saugoti, kad mišinys neužtikštų ant dažyti paruošto paviršiaus. Labai kruopščiai būtina paruošti emalį. Dažai turi būti gerai sumaišomi ir atskiedžiami, kol pasidaro reikiamo klampumo. Atidarius indą, reikia pašalinti paviršiuje susidariusią plėvelę ir išmaišyti švariu įnagiu. Dažai paprastai purškiami, pirmas sluoksnis būna klampiausias. Prieš purškiant antrą sluoksnį daroma 5-7 minučių pertrauka. Antram ir trečiam sluoksniui naudojami skystesni ir ne tokie klampūs dažai. Reikia saugotis dulkių Daug nepatogumų dažant kelia dulkės. Dirbant namų sąlygomis ir neturint specialios kameros, jų išvengti sunku, tačiau galima sumažinti koncentraciją. Jei dažoma garaže, patalpas reikėtų sudrėkinti, tada dulkės nusės. Jei norima dažyti lauke, pasirenkamas uždaras, nuo vėjo apsaugotas kiemas. Patartina dažyti anksti rytą. Labai svarbus veiksnys, turintis įtakos automobilio dažymo kokybei, yra dažams purkšti naudojamo suspausto oro švara. Jei oras patenka iš centrinės magistralės arba kompresoriaus, gali būti, kad jame bus mineralinių tepalų ar vandens. Abu šie elementai neigiamai veikia dažymo kokybę. Dėl tepalų susidaro „kateriukai”, o vanduo po dažų paviršiumi išpučia burbuliukus. Norint išvalyti orą, prieš purkštuką turi būti įrengtas tepalų rinkiklis. Bene sudėtingiausias procesas dažant automobilį namų sąlygomis yra džiovinimas. Džiovinant sintetinį emalį vyksta dvi fazės: pirma – išgaruoja tirpiklis, o vėliau, veikiant aukštai temperatūrai, susidaro plėvelė. Nustatyta, kad esant aukštesnei temperatūrai greičiau vyksta polimerizacijos procesas, gerėja plėvelės kokybė, ypač – atsparumas vandeniui ir tvirtumas. Kai kurie dažytojai, norėdami sumažinti džiuvimo temperatūrą, naudoja katalizatorius. Bet jie pakeičia dažų atspalvį, o tai ypač matyti naudojant šviesius tonus. Manoma, kad dažant automobilį namų sąlygomis vertėtų leisti džiūti natūraliai. Tiesa, teks laukti ne mažiau kaip tris paras, bet danga bus švari ir patikima.

jei daraisi pats tai viskas imanoma. imesiu is bmw fan'u info apie pigesni varianta. PIGUS VARIANTAS Galiu pateikti realu pavyzdi. Vieno esto e30 su 293 AG. Pas ji irgi K26 stovi, bet be kompo. Turbo KKK K26 nuo audi 100/200 turbo (vandeniu ir tepalu ausinama, pas sitas didesnis kompresorius), Audi Wastegate: 100-300 lt. Kolektorius. Pigesnis variantas - apverti standartinius kolikus ir suvirini adapteri turbai kaip cia (foto), fliansai iki 100 lt medziagos suvirinimas gal koks 50 lt. Kitas variantas virinti is atskiru vamzdziu. As pats viska pjaustyciau tik pas gera svarcika susivirinciau, iki 500 lt kainuotu viskas. Toks kolikas butu idealu. Tepalo ir vandens padavimas turbui 100-200 lt Interkuleris 250-350 lt padarytas is furos korio. BOV'o galima ir nedet pradziai. Purkstukai, reiketu bent 300 cc. Nissan 200sx man rodos pralaidumas toks ar gal ki didesnis, 4 purkstukai 100-150 lt, valymas ultragarsu 15lt/vnt. bus kaip nauji. Kompas. Megasquirt, nu cia arba paciam susilituot ji reik arba prasyt kokio elektroniko, plius sensoriai. kazkas apie 700 lt. Downpipe, ismetimas. Jei ne "pimp" is nerzos tai galima tilpt i 400 manau, paciam pasidaryt, tik nuvaryt pas svarcika kad sulituotu viska. Kuro pa, jei iki 300 ag, pilnai tinka ta pati, arba is K-Jetronic galima idet, ji nasesne negu motroniko variantuose kur buna. Slegio dacikas. eBay pilna visokiu nebrangiu, arba srote nuo kokios sustresnes turbo masinos susirast. Man rodos ant kai kuriu Audi buna. Sankaba, standartinis diskelis lygtais iki 260 ar 280 ag laiko. Nu tai keramikini 4 lapeliu galima det, su spiruoklem Clutchnet diskelis kainuoja ~500 iskaitant parsisiuntima. Arba bandyt standartini diskeli iverzinet, gal laikytu. Naujas standartinis 325i diskatorius, neatsimenu kiek ten tiksliai. tarkim 200 lt. Vamzdynas. Galima is paprastu vamzdiu daryt, nebutinai is nerzo ar aliumo, silikoniniai sujungimai is uzsienio pirkt n kartu pigiau negu GroundZero. Manau 200-250 lt cia viskas butu. Tarpines, varztai, visokie chamutai ir t.t. 100lt Oro filtras, saltesnes zvakes, nu cia iki 300 lt. Nu motoro perrinkimas, slifavimai viskas ir t.t. kaip Andriuxa ir minejo apie 1000 lt, bet jei turi geru skyliu, dalis gauni pigiau (uz savikaina) eitu ir i 800 tilpt. Bet jei variklis geras, galima ir nelist i vidu. Cia tik placiastopiams galioja tai, pas kuriu suspaudimas 8, 8:1, siaurastopiams 325i su 9, 7:1 suspaudimu jau reik butinai lysti i vidu ir mazint suspaudima. Galvos varztai ir tarpine standartiniai, iki 300 ag laikys. Nu jei prapus tarpine tada galima 12.9 varztus susidet, tada 100% laikys. Is viso +- 4000 lt gautusi, jei neperrinkinet motoro atsimeta apie 800 lt. Slegis 0, 8-0.9 bar. 280-300ag. Su ki didesne turbina (pvz T4) ir pralaidesniais purkstukais, eitu ir 350ag su situ setup'u daryt. tiesa su plyta biski kitaip pas ja suspaudimo laipsni didesnis tai puciant daugiau slegio jau reikia i vidurius lysti.

Toyota Prius MINUSAI (visa kita vien tik pliusai): 1) Elektros variklio invertorius (elektros transformatorius). Bijo perkaitimo. Turi atskirą aušinimo sistemą, kurią varinėja elektrinė vandens pompa. Ji nepatikima. Keitimas nebrangus. Jos laiku nepakeitus, - invertoriaus gedimas. Tai brangu. 2) Stabdžių sistema. Oksiduojasi suportai. Stabdant dažniausiai naudojamas elektros variklis (rekuperacija), stabdžiai įsijungia paskutiniu momentu. Kas 6 mėn. reikia profilaktiškai valyti suportų kreipiančiąsias. Kai kurie vartotojai retkarčiais naudoja ekstremalų stabdymą, kad apvalytų stabdžių diskus. 3) Klimato kontrolė. Genda kondicionierius. Kai kurie vartotojai teigia, kad klimato kontrolės sistema gyvena savarankiškai, nepriklausomai nuo vairuotojo komandų. Nors Prius elektronika laikoma patikima. 4) Prietaisų skydelis. Dažniausiai genda valdymo relė. Kartais tenka keisti visą skydelį, o tai jau brangu. 5) Žemas klirensas. Blogais keliais nepravažiuosi, ant bordiūrų nepalaipiosi. 6) Teplus veliūro salonas. Nėra sėdynių šildymo. Vairas reguliuojasi tik dviem kryptimis. 7) Maža bagažinė. 4 padangos netelpa. 8) Blogas matomumas atgal. Nėra galinio vaizdo kameros. 9) Nepatogus priekinių žibintų lempučių keitimas. Reikia nuimti bamperį ir žibintą. Kai kurie vartotojai teigia, kad dažnai perdega gabaritų lemputės. Prius baterija nėra problemiška ir nelaikoma minusu. Joje naudojami ne ličio jonų, o pramoninio NiMH (nikelio metalohidrito) elementai, patvaresni ir greičiau įkraunami, negu buitiniai NiMH akumuliatoriai. Toyota juos utilizuoja nemokamai, be to, išmoka nedidelę kompensaciją. Nežinau, ar tokios pat politikos laikosi Tokvila. Baterija susideda iš 28 celių, kurios sujungtos į 6 modulius. Dažniausiai pakanka pakeisti vieną ar kelias celes, kad pašalintum baterijos gedimus. Vienos celės kaina 20-30 Eur. Kitas būdingas baterijos gedimas – celių jungčių oksidacija. Čia remontas pigus. Pakanka išardyti bateriją ir išvalyti jungtis. Baterijos eksploataciniai ypatumai: 1) Bijo perkaitimo. Ant galinio dešinio statramsčio, prie galinės keleivio sėdynės yra grotelės, pro kurias vyksta baterijos aušinimas. Patikrinti ar jos neapneštos, ar veikia ventiliatorius. 2) Bijo atviros ugnies šaltinio. Virinat kėbulą, ją reikia atjungti. 3) Negalima jos įkrauti rankiniu būdu, kaip įprasto automobilinio akumuliatoriaus. 4) Reikia vengti visiško baterijos išsikrovimo ir visiško įkrovimo arba perkrovimo, pvz., važiuojant kalnuose, kai nuolat vyksta rekuperacijos procesas. Ypatumas – atbulinė pavara veikia tik nuo elektros variklio. Jeigu labai stati įkalnė ar pasėdusi baterija – galima į ją ir neužvažiuoti. Patikimumas. Jei tinkamai prižiūrimas, - Prius neužmušamas. Visi šie veiksmai padeda išvengti brangių remontų ir ilgina automobilio ridos resursą. Prius specifinių mazgų remontas brangus. Eksploataciniai priežiūros intervalai: 1) Benzininio variklio tepalo keitimas – 7 000-10 000 km (gamintojas nurodo 20 000 km intervalą). Variklį suka grandinė. Labai jautrus tepalo kokybei. Reikalingas visiškai sintetinis tepalas 5W30 arba 0W30. Talpa 4 l. 2) CVT bepakopės transmisijos tepalo keitimas – 40 000-50 000 km (gamintojas to nereikalauja). ATF 4 kartos tepalas. Talpa 4, 5 l. 3) Aušinimo skystis keičiamas kas 60 000 km. Dvi atskiros aušinimo sistemos su skirtingais aušinimo skysčių tipais. Bendra talpa 11, 5 l. Ypatumas – aušinimo radiatorių (benzininio variklio, kondicionieriaus ir invertoriaus) grotelių valymas. Pagerina oro cirkuliaciją tarp radiatorių, pageriną visą aušinimo procesą, ypač aktualu vasarą. 4) Droselio sklendės valymas – 50 000 km. Kai kurie rekomenduoja tai daryti kas 15 000 km. 5) Kuro filtro keitimas – 60 000-80 000 km. Daug kas patikimiausiu laiko Prius 20 (2 kartos Prius, 2003-2009 m.). Visas aprašymas paremtas Prius 20 eksploatavimo ypatumais. Bet 2 kartos Prius jau fiziškai pasenęs. Daugumos vartotojų nuomone šios kartos automobilių benzininių variklių resursas 300 000 km, vėliau prasideda besaikis tepalo rijimas ir, nori nenori, variklio remontas. Vakaruose manoma, kad Prius 30 (3 kartos Prius, 2009-2015 m.) minimali rida gali būti 500 000 km, maksimali – 1 000 000 km. Taigi, rida čia, kaip ir senuosiuose vokiškuose dyzeliuose, antraeilis dalykas.

Idomus straipsniukas megstantiems "laikini turizma"ir kempingus LT "Lietuvos kempingų žemėlapis: norinčius sutaupyti gąsdina baudomis" Rūta Levickaitė, www.GRYNAS.lt 2015 m. gegužės 2 d. 15:00 Deje, siame straipsniukyje nepsakyta ir kitu dalyku, kad privatus verslininkai su besmegeniais korumpuotais valdininkais siekia isvaryti autoturistus isviso is kempingu, kad nukreiptipoilsiautojus i savo kaimo turizmo baidukles ir termitynus, bei bus siekiam privatizuoti beveik visus parku mkempingus ir apmokestinti.Gal ir gerai butu del tvarkos?Ka manot?Bet tokie dradimai ir kaip siame tekste zemiau minimi yra absurdas, nes vz nei aš nei mano draugai niekadsa nešiukšlina ir nešiukšlino gamtoje nei keliaudami.Aišku yra tokių avimų, kurie šika savo Tėvyneje kaip tvarkte kur papuola.Va tokius tegu baudžia nes jau apsivemti gakima.Tik rie ko čia mes?Pvz Aukštaitijos ir konkrečiai Labanoro parke ketina išvis padaryti kad liks vieas labai brangus privatus kempingas ir tik MOTELIAI BOTELIAI KAIMO TURIZMO BAIDYKLES Mūsų šalyje legaliai veikia 25 kempingai ir juose turi tilpti visi poilsiautojai, o nusprendus stovyklauti kitur, gali tekti susimokėti nemažą baudą. Už ką vieni noriai susimoka, kiti linkę gauti dykai. Prie ežerų ar pajūrio zonoje, vos tik atšilus sukrunta įsikurti poilsiautojai, tačiau ne visi tai daro tam pritaikytose vietose. Kartais inspektorių užtikti poilsiautojai yra tik įspėjami, tačiau įžūliems piliečiams išrašomos ir baudos, siekiančios iki 56 eurus. Restoranas kempinguose užsieniečiams kelia šypsnį Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas Vygantas Lazauskas GRYNAS.lt teigė, kad per visą Lietuvą yra apie 25 kempingai. Panašiai tiek turi ir kaimynai latviai bei estai. Tiesa, lyginant Lietuvos kempingus su Latvijos, pastebima, kad kaimynų kempingai yra šiek tiek mažesni. „Mūsų kempingai maždaug visi yra panašaus dydžio, visuose yra minimalios paslaugos, - tikino pašnekovas. - Negalima sakyti, kad tas kempingas, kuris teikia tik minimalias paslaugas, yra blogas, kadangi ne visiems reikia daugiau paslaugų. Tam, kuris atvažiuoja su kemperiu, nereikalingas stacionarus namelis. Lietuviškuose kempinguose labai dažnai būna restoranas, tai vakariečiams visiškai neįprasta ir laikoma aukšto lygio kempingu. Kempingai su restoranais yra ir Nidoje, ir Obuolių saloje, esančioje Molėtuose, ir Druskininkuose, Kurtuvėnuose." V. Lazauskas pastebi, kad Lietuva stokoja atostogavimo kempinguose tradicijų: „Mes neturėjome galimybės turėti kemperių, mobilių namelių, kurie pervežami. Užtai ir norima, kad kempingas turėtų stacionarius namelius. Matau tendenciją, kad dauguma kempingų juos ir statosi kiek galėdami. Todėl bendra kokybė gerėja“, - tikino pašnekovas. Valstybinis turizmo departamentas (VTD) konstatuoja, kad Lietuvoje vis dar nėra susiformavusi tradicija atostogauti kempinge - palapinėje, namelyje ar mobiliame namelyje. Lietuviai kempinguose apsistoja dažniausiai 1-2 dienoms arba savaitgaliui, nors užsienyje yra populiaru kempinge atostogauti ilgiau. „Tiek šiuo metu veikiantys kempingai, tiek statomi naujai dažniausiai yra projektuojami trumpalaikei nakvynei, apsistoti su auto namais ir palapinėmis. Manome, kad kempinguose reikėtų kelti teikiamų paslaugų kokybę ir įvairovę, jog jie turistus skatintų apsistoti ilgesniam laikui“, - rašoma departamento GRYNAS.lt atsiųstame atsakyme. Anot V. Lazausko, Lietuvoje daugiausiai turime kempingų, įvertintų trimis žvaigždutėmis – viena žvaigždute vertinamos tos poilsiavietės, kurios turi tik minimalią infrastruktūrą, o keturiomis – patys prabangiausi. Lietuviškuose kempinguose labai dažnai būna restoranas, tai vakariečiams visiškai neįprasta ir laikoma aukšto lygio kempingu. Tokių su restoranais kempingų turime ir Nidoje, ir Obuolių saloje Molėtuose, ir Druskininkuose. V. Lazauskas „Kempingo pavadinimas visiems asocijuojasi su tuo, kad čia galima apsistoti tik su auto namu, nežinau, kodėl taip yra. Dėl to naujai statomi, projektuojami kempingai orientuojasi būtent į tai, nors patys lietuvaičiai nelabai keliauja su auto namais, daugiausiai tai – užsieniečiai. Pasukome ta kryptimi, kad daugiau priimtume užsieniečių, nors vakarietiškuose kempinguose daugiausiai vietiniai lankosi“, - atkreipė dėmesį Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas. VTD duomenimis, Lietuvos kempingus aplanko turistai iš Europos ir kitų pasaulio šalių, tiesa, europiečiai sudaro didžiąją užsienio turistų dalį. Daugiausiai užsienio turistų sulaukia pajūrio kurortų ir didžiųjų miestų kempingai, kadangi greta yra ką aplankyti ir pamatyti, be to, šalia driekiasi tranzitiniai keliai per Lietuvą. Lietuviškų kempingų infrastruktūra artima mažų užsienio kempingų (iki 100 aikštelių) infrastruktūrai ir gali konkuruoti su užsienietiškais. Su didelių kempingų (1000 aikštelių ir daugiau) infrastruktūra taip pat galime konkuruoti siūlydami greta teikiamas paslaugas: restoranai, kirpyklos, parduotuvės, vandens parkai, žirgynai, pliažai ir t.t.“, - rašoma turizmo departamento pateiktame atsakyme. Lietuvos kempingų asociacijos prezidento nuomone, tai, kad lietuvių nelabai traukia kempingai, lemia ir megapolių Lietuvoje nebuvimas: „Gal dėl to yra mažiau žmonių, kurie nori važiuoti į gamtą. Kiekvienas turi bobutę kaime ar sodą ir tokias ekonomines atostogas praleidžia ten pat sode. Tai irgi yra savotiška konkurencija kempingams“, - kalbėjo V. Lazauskas. „Laukinis“ turizmas klesti ir Europoje Anot Valstybinio turizmo departamento atstovų, tai, kad kempinguose nori apsistoti ne visi poilsiautojai ir ieškoma dykų alternatyvų, nėra tik lietuviškas bruožas. „Laukinis“ turizmas - aktuali problema visoje Europoje. „Pagrindinė priežastis - taupymas arba noras apsistoti „geresnėje“ vietoje, nors tai neretai pažeidžia gamtosauginius reikalavimus. Lietuvoje nėra bendros stovyklavimo-kempingavimo tvarkos, dėl to nėra aišku, pavyzdžiui, ar nakvynė stovėjimo aikštelėje ar šalikelėje leistina, kiek gali stovėti turistų auto namų ar palapinių privačioje valdoje, kur tai verslas, o kur – svečiai“, - sakė turizmo departamento atstovai. Su šia nuomone buvo linkęs sutikti ir Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas. Jo teigimu, nelegalių kempingų problema yra išlikusi, tačiau sunku pasakyti, kiek procentaliai ji sudaro visos Lietuvos turizmo rinkos. „Nėra bendros tvarkos, kaip visa tai turėtų vykti – ar galima sustoti stovėjimo aikštelėje kemperiui, o ar nakvoti galima – nežinau. Yra ir Vilniuje aikštelių, kur atvažiavę turistai nakvoja. Arba, sakykime, kurortuose stebime tendenciją, kai privačiuose valdose pristatyta auto namų“, - sakė V. Lazauskas. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Aplinkos apsaugos skyriaus geografė Agnė Tamošiūnė, paklausta apie nelegalių kempingų problemą, teigė, kad saugomose teritorijose yra parko apsaugos reglamentai, kurie draudžia bet kur statyti kemperius ir palapines. Tačiau, deja, tokios tvarkos paiso ne visi. „Kemperius galima statyti tik kempinguose. Daugiausiai problemų yra pajūryje, Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kur tikrai kartais aptinkama tokių atvejų, kai kemperiai stovi pajūryje, automobilių stovėjimo aikštelėse. Ten vykdoma prevencinė reindžerių veikla ir skiriamas įspėjimas arba surašomas administracinių teisės pažeidimų protokolas“, - sakė A. Tamošiūnė. Pagrindinė priežastis - taupymas arba noras apsistoti „geresnėje“ vietoje, nors tai neretai pažeidžia gamtosauginius reikalavimus. Lietuvoje nėra bendros stovyklavimo-kempingavimo tvarkos, dėl ko nėra aišku, pavyzdžiui, ar nakvynė stovėjimo aikštelėje ar šalikelėje leistina, kiek gali stovėti turistų auto namų ar palapinių privačioje valdoje, kur tai verslas, o kur – svečiai. Valstybinis turizmo departamentas Ji pateikė sąrašą dešimties kempingų, įsikūrusių saugomose teritorijose: 1. Kuršių nerijos NP (Nidos kempingas, Nidoje); 2. Nemuno deltos RP (Ventainė, Ventės kaimas); 3. Pajūrio RP (Žiogelis, Karklės kaimas); 4. Kurtuvėnų RP (Kurtuvėnai, Kurtuvėnuose); 5. Panemunių RP (Medaus slėnis, Šilinės kaimas); 6. Vištyčio RP (Pušelė, Žirgėnų kaimas); 7. Labanoro RP (Mindūnai, Kamužės kaimas); 8. Aukštaitijos NP (Palūšės, Palūšėje); 9. Tytuvėnų RP (Sedula, Skogolio km., Tytuvėnų sen., Kelmės raj.); 10. Trakų NP (Slėnio g. 1, Trakai). Jų tikslias vietas rasite ČIA. Mano, kad oficialių kempingų per mažai Savo ruožtu Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius GRYNAS.lt teigė manantis, kad nelegalių kempingautojų atsiranda ne tik iš „taupumo“, bet dar ir dėl to, kad kempingų turime nepakankamai. „Viena problema, kad oficialiai įrengtų kempingų yra per mažai. Čia mes kalbame apie kempingus, kurie turi statusą, tam tikrą žvaigždučių sistemą - kaip viešbučiai. Jeigu žiūrėtume į visą pajūrį, turime vieną Nidoje, vieną Giruliuose ir vienas asmuo privatų kempingą yra įsirengęs ir Pajūrio regioniniame parke. Vieną kempingą planuoja Palangos savivaldybė, vieną etapą jau yra pabaigusi, gal šiemet sezoną jau ir pradės. O visos kitos vietos, kurias turi privatūs žmonės, turi stovyklaviečių statusą, kuriose priima ir kemperius. Jos reklamuojasi kaip kempingai, bet oficialaus tokio statuso neturi“, - kalbėjo D. Nicius. Yra problemėlė su stovyklautojais, kurie atvažiuoja į paežerę su automobiliais, palapinėmis arba baidarėmis atplaukia. Jie įsikuria neleistinose vietose, ne stovyklavietėse. Dažniausiai skiriamos baudos. A. Juodelis Anot jo, problema, kuomet poilsiautojai įsikuria neleistinose vietose, praktiškai kartojasi kiekvienais metais. „Tai yra verslas – visuomet galioja paklausos ir pasiūlos modelis. Bent jau pas mus pajūrio parke teritorijų, kuriose gali būti vystoma rekreacinė veikla, yra pakankamai daug, tiktai dauguma jų yra privačios ir ne visiems žmonėms apsimoka tokią veiklą vystyti, nes sezonas yra trumpas – du mėnesiai“, - sakė pašnekovas. Anot jo, pasitaiko pavienių atvejų, kai tiek Nidoje, tiek kituose pajūrio ruožuose, kemperių savininkai naudojasi viešomis erdvėmis, skirtomis poilsiauti ribotą laiką ir ten, pavyzdžiui, nakvoja per naktį. „Karklėje prie savo lankytojų centro turime įrengtą automobilių aikštelę, kurioje šiais metais planuojame nurodyti, kad naktį automobiliai nebūtų statomi. Ne dėl to, kad pykstame, jog jie kažką blogo daro, bet buvo ne vienas atvejis, kai ten, kur apsistoja, palieka šiukšlių, netgi ir fekalų išleidžia iš kemperių, taigi lieka apšnerkštos teritorijos. Ir tai netgi daugiau būna ne lietuviai, o užsieniečiai, kurie bando išvengti susimokėjimo už paslaugas“, - aiškino D. Nicius. Jis pripažino, kad teisiškai parko direkcija gali paskirti baudas nedrausmingiems poilsiautojams, tačiau ilgalaikio apsistojimo atvejų vietose, kuriose draudžiama tai daryti, nėra daug. „Keliauja jaunimas ir yra vienos nakties principas – kai naktį išmiegi, iškeliauji. Jeigu kažkur paplūdimyje žmogus su miegmaišiu įsikuria (gal ir dėl romantikos), niekas nebaudžia. Kad būtų įsikuriama su palapinėmis ir masiškai poilsiaujama... Tai yra labiau pavieniai atvejai. Būna fiksuojama po keletą atvejų, surašomos baudos. Už saugomos teritorijos režimo pažeidimą, priklausomai nuo vietovės, kur tai daroma, skiriamos 145 Eur baudos“, - sakė D. Nicius. Inspektorius: įpročiai keičiasi Aukštaitijos nacionalinio parko Kraštotvarkos skyriaus vyr. inspektorius Andrius Juodelis GRYNAS.lt teigė, kad Labanoro regioniniame parke daugiau pažeidimų fiksuojama dėl kemperių, pastatytų tam nepritaikytose vietose, o Aukštaitijos nacionaliniame parke – dėl stovyklaujančių prie ežerų. „Yra problemėlė dėl stovyklautojų, kurie atvažiuoja į paežerę su automobiliais, palapinėmis arba baidarėmis atplaukia. Jie įsikuria neleistinose vietose - ne stovyklavietėse. Dažniausiai skiriamos baudos. Jeigu atvažiuoja ir pažeidimas nežymus – tik vienu ratu ant žolės užvažiavę, užtenka ir pokalbio. Bet jeigu įsikūrę nemažai mašinų, dega laužas, pilna palapinių – žmonės yra baudžiami“, - teigė A. Juodelis. Anot jo, pažeidimų skaičiui didelę įtaką turi sezoniškumas – natūralu, kad kai orai labai šilti, poilsiautojų daugiau, tarp jų daugiau pasitaiko ir pažeidėjų. Ne dėl to, kad pykstame, jog jie kažką blogo daro, bet buvo ne vienas atvejis, kai ten, kur apsistoja, palieka šiukšlių, netgi ir fekalų išleidžia iš kemperių, taigi lieka apšnerkštos teritorijos. Ir tai netgi daugiau būna ne lietuviai, o užsieniečiai, kurie bando išvengti susimokėjimo už paslaugas. D. Nicius „Kažkiek įtakos turėjo ir 2008 metų krizė. Įsibėgėjus krizei, žmonių paežerėse padaugėjo, matyt, buvo pasikeitę žmonių įpročiai – gal anksčiau važiuodavo į užsienį, ar pajūrį“, - svarstė A. Juodelis. Šiuo metu poilsiautojams, pažeidžiantiems saugomų teritorijų režimą, gresia bauda nuo 28 iki 56 eurų. Pirmą kartą prasižengusieji gali atsipirkti puse minimalios baudos – 14 eurų. „Įpročiai, aišku, keičiasi – jeigu stovyklaujama nelegaliose stovyklavietėse, paliekama žymiai mažiau šiukšlių. Keičiasi viskas į geresnę pusę“, - apibendrindamas lietuvių stovyklautojų įpročius sakė A. Juodelis.