Trečios kartos „Renault Laguna“ (X91) apžvalga

Trečioji, paskutinė „Renault Laguna“ karta debiutavo 2007-iais ir buvo gaminta iki 2015-ųjų, kai prancūzai nusprendė vietoje šio modelio bei „Latitude“ pasiūlyti vieną „Talisman“. Trečios kartos „Laguna“ buvo siūloma kaip penkių durų liftbekas, universalas arba dviduris kupė.

Savo metu, tai buvo vienas pirmųjų šios klasės modelių pasiūlęs sąlyginai mažo litražo variklius – 1.5 l. dyzelinis bei 1.6 l. benzininis, kurie abu turi po 110 arklio galių. Kiti varikliai panašesni į tai, kas labiau tinka tokiems automobiliams. Dvilitriai benzininiai turi 140 arklių, o versijos su turbina 170 arba 200 arklio galių. Dvilitriai dyzeliniai varikliai turi 130, 150, 170 arba 180 arklio galių. Galingiausios „Laguna“ versijos turėjo 3.5 l. V6 benzininį variklį su 240 arklio galių, o dyzelis buvo 3.0 l., V6 su truputį daugiau nei 230 arklių.

Ganėtinai populiarus pasirinkimas ieškant trečios kartos „Lagunos“ yra 1.5 l dyzelis, kuris tikrai truputį per mažas šiam automobiliui. Pirma ir antra pavara dinamikos dar lyg ir pakanka, bet vėliau tiesiog trūksta galios. Tačiau dinamikos trūkumą iš dalies kompensuoja degalų sąnaudos – užmiestyje šimtą kilometrų galima nuvažiuoti su vos daugiau nei keturiais litrais, o mieste mažiau nei septyniais.

Važiuoklei priekaištų praktiškai nėra. Automobilis stabilus, ganėtinai neblogai reaguojantis į vairuotojo komandas, bet tuo pat metu užtikrina komfortą. Jei pasirinksite modelį su visų vairuojamų ratų sistema „4 Control“, tai suteiks dar daugiau aštrumo posūkiuose ir manevringumo stovėjimo aikštelėse.

„Laguna“ yra vidutinio dydžio šeimyninis automobilis, kuris kurtas tuo metu, kai šioje klasėje konkurencija buvo pasiekusi kulminaciją. Tačiau palyginus su daugeliu konkurentų, „Laguna“ turi viena trūkumą – universalo bagažinės tūris yra 500 litrų. Pavyzdžiui, septintos kartos „Passat“ ar trečios kartos „Škoda Octavia“ talpina visu šimtu litrų daugiau, ketvirtos kartos „Ford Mondeo“ ir pirmos kartos „Opel Insignia“ apie 40-50 litrų daugiau. Tačiau viduje „Laguna“ ganėtinai erdvi keleiviams. Gal kiek mažiau jaukiai jausis stambesni vairuotojai ir priekyje sėdintys keleiviai.

Šio automobilio interjero kokybei, atsižvelgiant į jo klasę, galima duoti vidutinį ar net kiek žemesnį įvertinimą. Daugybę grubaus ir kieto plastikos, kuris ir surinktas atmestinai, todėl galima girdėti daug ir ne itin malonių pašalinių garsų. Bet ne retai šie modeliai turi ganėtinai gausią įrangą. Dviejų zonų klimato kontrolės sistema, odinis salonas su šildomomis priekinėmis sėdynėmis, visi elektra valdomi langai, integruota navigacija, panoraminis stoglangis ir beraktė atrakinimo/užrakinimo bei užvedimo sistema yra dalykai, kurie dažnai džiugina šių automobilių pirkėjus.

Be įkyraus plastiko krebždėjimo, vairuojant trečios kartos „Laguna“ dar teks susitaikyti su nenuspėjamais elektronikos gedimais. Netvarkingai veikia galiniai žibintai? Tikrinkite kontaktus. Paspaudus užvedimo mygtuką, nieko nevyksta? Tikrinkite starterį. Blogai veikia klimato kontrolė? Dėl to gali būti kaltas išorės temperatūros termometras. Neveikia langų pakėlėjai? Arba trosai, arba mygtukai. Ir dar daugybė įvairių smulkmenų... Iš techninės pusės ne tragedija, bet trūkumų yra. Greitai nusidėvi priekinių svirčių šarnyrai, lengvai pažeidžiami vairo traukių antgaliai. Modeliai su visų pasukamų ratų sistema reikalauja daugiau išlaidų priežiūrai ir remontui. Automobiliai su 1.5 l dyzeliais jau po 150 tūkst. kilometrų gali pareikalauti keisti sankabą, o dvilitriai dyzeliai, po maždaug 200 tūkst. kilometrų, smagratį.

Trečios kartos „Renault Laguna“ gali sukelti nervinį tiką gedimų, ypač elektronikos, atžvilgiu, o kokybė viską tik dar labiau pablogina, tačiau tai gerai įrengtas, patogus ir nuosaikiai įkainotas automobilis, kuris gali būti ir labai ekonomiškas su mažalitražiu dyzeliniu varikliu. Tai ne geriausias savo klasės modelis, bet turi praktiškų privalumų, todėl įvertinus visus už ir prieš, kai kam tai gali būti optimaliu pasirinkimu.

TV6 LAIDA AUTOPILOTAS