Nuo Nidos kopų apsaugos iki neįveikiamų durpynų priežiūros: lietuviai su keturračiais vis dažniau ne tik pramogauja
Nors gajus įsitikinimas, kad keturračiai skirti tik pramoginiams pasivažinėjimams ar sporto varžyboms, Lietuvoje šias transporto priemones vis dažniau galima išvysti ūkininkų laukuose, teritorijas prižiūrinčių specialiųjų tarnybų garažuose ar stumdančias sniegą atokesnėse sodybose. Ekspertas sako, jog taip yra todėl, kad vairuoti keturračius sugeba kone bet kas, jų pritaikomumas – labai platus, o galynėtis pravažumu gali reta kita transporto priemonė.
Be to, matydami vartotojų poreikius, keturračių gamintojai patys siūlo modifikacijas, kurios leidžia jais atlikti daugybę naudingų darbų ar net leistis į keliones.
Važiuoja, net jei nėra kelio
Kompaktiški ATV (angl. All-Terrain Vehicle) keturračiai pasižymi dideliu pravažumu ir praktiškumu, todėl yra vertinami dėl galimybės juos eksploatuoti ne tik ten, kur baigiasi asfaltas, bet ir kur apskritai nėra kelio: miškuose, pelkėse, smėlynuose, o pastaraisiais metais – ir ūkininkų laukuose. Tyrimų bendrovė „KBV Research“ neseniai savo ataskaitoje apie ATV keturračius pažymėjo, kad pastebimai išaugo šių transporto priemonių poreikis įvairiems žemės ūkio darbams nudirbti, kaip antai laukams suarti, ravėti, gyvūnams prižiūrėti ar paprasčiausiai įrangai vežioti.
Keturračius savo reikmėms pasitelkia ir statybos, gamybos, komunalinių paslaugų ar kasybos įmonės, taip pat įvairios gelbėjimo tarnybos. Visas jas vienija būtinybė itin lanksčiai naudoti skirtingai veiklai pritaikomas transporto priemones, kurios gali vilkti, stumti ar tiesiog pervežti krovinius neparankiausiomis važiavimo sąlygomis.
Savo ruožtu keturračių gamintojai noriai dalyvauja sporto varžybose. Taip jie didina prekių ženklų žinomumą ir atkreipia dar didesnį suinteresuotų vairuotojų dėmesį. Lenktynininkas, populiariausių gamintojų „CFMoto“ ir „Polaris“ keturračiais prekiaujančios bendrovės „Motorider“ atstovas Adomas Gančierius pažymi, kad mūsų šalyje paklausiausi išlieka pramogai skirti keturračiai, tačiau jau išryškėjo keletas sričių, kuriose, pritaikius įvairius priedus, šios transporto priemonės puikiai tinka ūkio darbams.
„Valant sniegą, pjaunant didelius žolės plotus, atliekant mažus statybos darbus, o tvarkant miškus keturračiu galima gabenti įvairias medžiagas. Be to, patogu atlikti žemės tyrimus ir pan. Maži ūkiai įsigyja keturračius jų auginamai produkcijai gabenti, policija jais patruliuoja miškingose vietovėse, pajūrio gelbėtojai naudoja pakrančių priežiūrai, o pasieniečiai važinėja saugodami Lietuvos pasienį“, – platų spektrą atskleidžia pašnekovas.
Eksperto teigimu, sunkiai prieinamose vietovėse populiarumą didina keturračių ypatybės: dėl mažo svorio ir, lyginant su visureigiu, smulkių gabaritų, keturratis yra gerokai pranašesnis, kai reikia pasiekti tankiai užželdintą ar pelkingą mišką.
„Galima būtų paminėti porą konkrečių atvejų, kai nepasiteisino jokia kita technika – tik keturratis. Turime durpynus prižiūrintį klientą. Jis bandė įvairią techniką, su kuria būtų galima važiuoti per durpynus, tačiau dėl didelio svorio ten niekas netiko. Pasiūlėme išeitį – „CFMoto“ keturratį su vikšrais. Šiuo modeliu žmogus jau porą metų sėkmingai naviguoja per durpių paklotus“, – atskleidžia A. Gančierius.
Anot jo, vikšriniai keturračiai – nepamainomi ir Druskininkų sniego arenoje. Joje tokiu modeliu valoma slidinėjimo trasa, o Neringos savivaldybės darbuotojams ši transporto priemonė padeda prižiūrėti kopas.
Įranga – kaip automobiliuose
„KBV Research“ tyrėjai savo ataskaitoje nurodo, kad dėl įvairiapusiškos paklausos tarptautiniai gamintojai jau siūlo keturračius tiek žemės ūkio darbams, tiek sportui, tiek ir kelionėms. Pavyzdžiui, bendrovės „CFMoto“ gamoje nemaža dalis modelių taip ir skirstoma – darbams ar išvykoms. Analitikų vertinimu, kelioniniai keturračiai pamažu ima konkuruoti su motociklais, nes suteikia didesnes galimybes nuklysti nuo tradicinių kelių tiems iškylautojams, kuriems norisi nusukti į gamtą.
A. Gančierius pažymi, jog T3 ratinio traktoriaus kategoriją atitinkantiems keturračiams valdyti pakanka B kategorijos vairuotojo pažymėjimo, o tai taip pat gerokai išplečia potencialių keturratininkų gretas. Kaip ir kitos transporto priemonės, keturračiai sparčiai tobulėja ir juose gausėja įvairios komforto įrangos.
„Kas aptinkama automobiliuose, tą galima rasti ir keturračiuose. Pavyzdžiui, lietimui jautrius ekranus, sąsajas su mobiliaisiais telefonais ir jiems skirtas specialias programėles, leidžiančias stebėti visus parametrus, nuvažiuotus atstumus, dalintis maršrutais ir kt.“, – vardija pašnekovas.
Jis atkreipia dėmesį, kad visų keturių varomųjų ratų sistema šiose transporto priemonėse jau tapo rinkos standartu, – be jos keturratis neįsivaizduojamas. Tačiau, kalbant apie aukštesnio lygio modelius, jų pranašumai išryškėja peržvelgus visą įrangos sąrašą. Štai minėtos „CFMoto“ markės modeliai iš karto komplektuojami su vairo stiprintuvu, lengvojo lydinio ratlankiais, elektrinėmis tempimo gervėmis ir kabliu, turi patogius tvirtinimo lankus priekyje ir gale, prie kurių galima patogiai pritvirtinti papildomas daiktadėžes ar tiesiog norimą krovinį.
„Kaip ir automobiliai, keturračiai gali būti įvairaus galingumo. Lietuvoje dažniausiai perkami pramogoms, kelionėms ar išvykoms į gamtą skirti modeliai, dažniau – pačios galingiausios versijos. Modelius su 400 cm3 varikliais paprastai pasirenka pradedantieji keturratininkai ar būtent tie vairuotojai, kurie juos naudoja įvairiems ūkio darbams atlikti“, – atskleidžia A. Gančierius.
Eksperto teigimu, pastarasis segmentas tebesiformuoja, nes žmonės tik atranda platų šių transporto priemonių galimybių spektrą. Tačiau augantis jų pritaikymo sričių laukas rodo, kad daugeliui savininkų keturračiai tampa ne tik pramogų atributais, bet ir nepamainomais pagalbininkais darbuose.
Daugiau nuotraukų: